Nuo pat studijų pradžios pagalvodavau, kaip būtų įdomu sukurti aplinkai draugišką produktą, kuris padėtų sumažinti plastiko perteklių ir pasitarnautų žmogaus buičiai. Pirmąją bičių vaško drobelę padovanojo draugas, kuris ją pirko svetur, ir aš labai susižavėjau šia idėja – net gerai nesuprasdama, jog tai gali būti alternatyva plastikinei maistinei plėvelei. Kadangi vaško mūsų šeimoje niekada netrūko, pradėjau ekspermentuoti su mūsų zanavykišku vašku. Kvepiantys namai, vaškuota mamos virtuvė ir tokie pat mano marškinėliai – taip atrodė pirmosios bandymų dienos. Prireikė nemažai laiko, kada galutinai atradau tinkamą ingredientų santykį.
Ieškojau įdomesnių medvilnės raštų, klausinėjau draugų bei giminaičių ar neturi atliekamų medžaigų atraižų. Tuomet susikūriau pirmuosius standartinius dydžius, kurie būtų praktiškiausi, pvz. apvynioti prapjautą agurką, avokadą, citriną, uždengti maisto likučius dubenėliuose. „Pirmus blynus“ padovanojau draugams ir ėmiau laukti… Buvo smalsu, kada gi pasipils pirmieji atsiliepimai, o jie buvo geri!
Įgudusi eksperimentavau su įvairiomis vaško padengimo technikomis – norėjau kokybiškai ir estetiškai padengti medžiagą. Šiuo metu drobelėms gaminti naudoju iš mūsų bičių šeimų suneštą vašką, pušų sakus (jie suteikia papildomo lipnumo) bei 100% medvilnę. Vaškas ir sakai turi antibakterinių savybių, padedančių maistą išlaikyti šviežią ilgiau ir neleidžia rastis pelėsiui.